Content

Saugomi gyvūnai


Lietuvos ūkiniai gyvūnai – tai naminiai gyvūnai, kurių išskirtiniai paveldimi požymiai yra susiformavę Lietuvoje, turi selekcinę, ekonominę, mokslinę, ekologinę, kultūrinę, istorinę svarbą Lietuvos Respublikai ir yra svarbi pasaulinės žemės ūkio ir visos biologinės įvairovės dalis. Kai kurios senosios Lietuvos gyvulių ir paukščių veislės jau išnykusios, kitos – žemaitukų veislės arkliai, vietinės kiaulės, šėmi, baltnugariai galvijai, vietinės avys, vištinės žąsys - atsidūrusios prie išnykimo ribos.

Žemaitukai

Žemaitukai

Manoma, kad žemaitukai yra kilę iš Rytų stepių tarpanų, į Lietuvos teritoriją patekusių kartu su indoeuropiečiais maždaug prieš 5 tūkst. metų. Kadangi lietuviai ilgą laiką turėjo vienintelę arklių veislę, manoma, kad todėl jos pavadinimas atsirado vėliau už pačią veislę ir yra ...

     

Stambieji žemaitukai

Stambieji žemaitukai

Stambiųjų žemaitukų kūrimasis prasidėjo XIX a. pabaigoje. 1891 m. „Raseinių draugija darbinio ir kinkomojo arklio veislių platinimui skatinti“ pradėjo didelį dėmesį kreipti į kinkomą stambesnio tipo arklių. Nuo 1941 m. žinios apie senojo tipo žemaitukus buvo pateikiamos kartu su ...

     

Lietuvos sunkieji arkliai

Lietuvos sunkieji

Lietuvos sunkiųjų arklių veislė pradėta kurti XIX a. pabaigoje. Literatūros duomenimis, jau 1880-1890 m. sunkaus tipo eržilų buvo pas atskirus dvarininkus Eržvilko, Skaudvilės, Krekenavos, Rokiškio ir Kupiškio apylinkėse. Veislės kūrimu 1894 m. užsiėmė “Darbui ir važiuoti arklių ...

     

Trakėnai

Trakėnai – jojamųjų arklių veislė, išvesta XVIII a. Trakėnuose (dabar – Jasnaja poliana, Kaliningrado sr.). Šių jojamųjų arklių veisimas pradėtas 1731 m., kai karaliaus Fridricho Vilhelmo I paliepimu buvo įsteigtas Trakėnų karališkasis žirgynas. 1733 m. žirgyne jau buvo 1200 ...

     

Lietuvos šėmieji galvijai

Šėmieji galvijai

Šėmi galvijai XVI a. sudarė apie 6 proc. visų minimų galvijų. Tad šėmi galvijai buvo auginami rečiau, tačiau paplitę visoje Lietuvoje. Lietuvos šėmi galvijai gryniausi išliko Vilniaus gubernijose. Apie 1927-1928 metus, vietinių veislių karvės pradedamos skirstyti plačiau, vietinės ...

     

Lietuvos baltnugariai galvijai

Baltnugariai galvijai

Pirmoje XX a. pusėje baltnugariai galvijai sudarė 10 proc. visų auginamų galvijų. Šiems galvijams buvo būdinga masyvi kakta, ilgas, su aukštu pagurkliu kaklas, ilgas liemuo, trumpos kojos, priekin atsikišęs tešmuo, dideli speniai. Baltnugariai galvijai buvo pieningi, tinkami ...

     

Senojo genotipo Lietuvos žalieji galvijai

Lietuvos žalieji galvijai

Iš išlikusių XVI a. dvarų inventoriaus aprašų galima spręsti, kad Lietuvoje labiausiai buvo paplitę žalieji galvijai. Šiuolaikinė Lietuvos žalųjų galvijų veislė išvesta nuo 1921 m., pradėjus gerinti vietinius žalus ir žalmargius galvijus. 1924 m. įkurta Lietuvos žalųjų galvijų ...

     

Senojo genotipo Lietuvos juodmargiai galvijai

Lietuvos juodmargiai galvijai

Lietuvos juodmargiai galvijai sukurti, vietinius galvijus iš pradžių kryžminant su įvairių veislių, o vėliau - su Olandijos juodmargiais, ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais, dar vėliau mišrūnus veisiant tarpusavyje.

Iki Pirmojo pasaulinio karo didžiausią ...

     

Lietuvos vietinės kiaulės

Lietuvos vietinės kiaulės

Lietuvos vietinės kiaulės susiformavo iš trumpaausių ir ilgaausių kiaulių lietuvių etninėse žemėse. Buvo paplitę visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išliko (iki XX a. vidurio ir pabaigos) pietryčių Lietuvoje (regione, kur buvo daugiausia auginama grikių). Šiuo metu žinomos kilmės ...

     

Senojo genotipo Lietuvos baltosios kiaulės

Lietuvos baltosios kiaulės

Po pirmojo pasaulinio karo prasidėjęs Lietuvos vietinių kiaulių gerinimas buvo Lietuvos baltųjų kiaulių veislės formavimosi pradžia. Nors veislė oficialiai pripažinta daug vėliau, – 1967 metais, tačiau kitų veislių įvežimas iš užsienio ir jų naudojimas tęsėsi tik iki 1932. Vėliau ...

     

Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys

Vietinės šiurkščiavilnės avys

Apie Lietuvoje augintas avis tikslesnių žinių randama XI a. dokumentuose. Avys lietuviui buvo ir maistas, ir žaliava aprangai. Iki XVIII a. buvo veisiamos vėlai bręstančios, tačiau nereiklios šiurkščiavilnės avys. Jos buvo kelių tipų. Suvalkijoje augino lenkiškąsias ...

     

Lietuvos juodgalvės avys

Lietuvos juodgalvės avys

Lietuvos juodgalvės avys išvestos 1926-1958 m., mišrinant Lietuvos vietines šiurkščiavilnes avis su vilniniais Anglijos šropšyrais ir mėsiniais Vokietijos juodgalviais avinais. Intensyviausias veislės kūrimo darbas buvo vykdomas Pasvalio, Telšių ir Radviliškio zonose. Lietuvos ...

     

Vištinės žąsys

Vištinės žąsys

Vištinės žąsys yra baltos ir universalaus produktyvumo tipo – tinka pūkų, mėsos ir kepenų gamybai. Jų eksterjeras būdingas mėsai auginamoms žąsims. Žąsų vidutinis gyvasis svoris – 4,6 kg, žąsinų - 5,2 kg. Vištinių žąsų pūkų ir plunksnų išeiga didesnė, taikant dalinį gyvų žąsų ir ...

     

Lietuvos vietinės ožkos

Lietuvos vietinės ožkos

Lietuvos vietinių pieninių ožkų protėviu galėjo būti ir Sibiro kalnų ožys, o vėliau – Rusijos pieninės ožkos, paplitusios iš Sankt Peterburgo, Maskvos, Ivanovo, Jaroslavlio ir kitų sričių. Jos buvo ir yra auginamos visoje Lietuvoje, tačiau per paskutinius 10 metų jos pradėtos ...

     

Lietuvos skalikai

Lietuvos skalikas

1957 – 1958 m. kinologas Z. Goštautas ėmėsi atkurti veislę. Tuo laiku skalikų dar buvo likę Žemaitijoje. Skalikai nelabai tiko į sarginius šunis, todėl buvo laikomi medžiotojų ir nesugadinti mišrinimo. Iš šv. Huberto šunų, lenkų sunkiųjų, ogarų, greitųjų, zuikinių irkuršių ...

     

Vietinės bitės

Vietinės bitės

Mažėjant miškams ir natūralioms ganykloms, keičiantis medunešio sąlygoms, vietinės bitės nespėjo prisitaikyti, sumažėjo jų produktyvumas ir iškilo grėsmė rasei visiškai išnykti. Todėl 1971 m. buvo patikslintos draustinio ribos, o nuo 1974 m. Lietuvos žemdirbystės institutui buvo ...

     

Naujienos


Lauko diena 2017 05 31

2017 m. gegužės 31 d. jau 7 metus buvo surengta jau tradicine tapusi lauko diena „Vietinės ūkinių gyvūnų veislės ir jų panaudojimo galimybės mažuose šeimos ūkiuose“ , kurią organizuoja LSMU GI GGIC .

Lauko dienoje buvo pristatytos nacionalinės gyvūnų veislės – ...

     

Skelbiama tiksli lauko dienos programa

Programa

Visus maloniai kviečiame dalyvauti tradicinėje pavasario lauko dienoje “VIETINĖS ŪKINIŲ GYVŪNŲ VEISLĖS IR JŲ PANAUDOJIMO GALIMYBĖS MAŽUOSE ŠEIMOS ŪKIUOSE“, kuri vyks 2017 m. gegužės mėn. 31 d. LSMU Gyvulininkystės institute.

     

Kviečiame į kasmetinę parodą!

Lauko diena

Visus maloniai kviečiame dalyvauti tradicinėje pavasario lauko dienoje “VIETINĖS ŪKINIŲ GYVŪNŲ VEISLĖS IR JŲ PANAUDOJIMO GALIMYBĖS MAŽUOSE ŠEIMOS ŪKIUOSE“, kuri vyks 2017 m. gegužės mėn. 31 d. LSMU Gyvulininkystės institute.

     

Su Šventomis Velykomis!

Atgimusi gamta dovanoja pačią gražiausią pavasario šventę - Šv. Velykas.

Šviesos Jūsų namams, skaidrumo Jūsų mintims, gėrio ir grožio Jūsų darbams!

LSMU Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro kolektyvas ...

     

Rodyti viską

Centras


Veikla

GGIC schema

Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras – LSMU Gyvulininkystės instituto padalinys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė koordinuoti ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą, stebėseną ir ...

     

Istorija

prof. Juozas Skaistutis Šveistys

Dar po Pirmojo pasaulinio karo nustelbiamuoju kryžminimo būdu Lietuvoje buvo masiškai pradėtos gerinti vietinės gyvulių veislės. Siekiant išsaugoti vietinių veislių genofondą, 1921 m. Žemės ūkio ministerijos sudaryta komisija siūlė suformuoti vietinių gyvulių bandas ir veisti jas ...

     

Dokumentai, siuntiniai


Monitoringo ataskaita 2016

Į Lietuvos ūkinių gyvūnų išsaugojimo programą įrašytų veislių stebėsenos 2016 m. atskaita (Priedas Nr. 5)

     

Rekomendacijos

2014 - 2016 metais pagal "Žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2007 - 2013 metų programą" buvo vykdomas projektas "Nykstančių ūkinių gyvūnų veislių, veisiamų mažomis populiacijomis, inbrydingo laipsnio nustatymas" (Nr. MT - 14 - 13). ...

     

Genofondo išsaugojimo programa

Įsakymas dėl žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 3D-58 „Dėl Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programos patvirtinimo" pakeitimo

2015 m. gruodžio 11 d. Nr. 3D-920

     

Konvencija

Biologinės įvairovės konvencija

     

Rodyti viską

Kontaktai


Adresas

R. Žebenkos g. 12
LT-82317, Baisogala
Radviliškio raj.

     

Vadovė

dr. Rūta Šveistienė
Tel. +370 612 14095
el. paštas ruta.sveistiene@lsmuni.lt

     

Administratorė

Agnė Krikščiūnienė
Tel. +370 640 37118
el. paštas gencentras@lsmuni.lt

     

Zootechnikė

Saulutė Čepaitienė
Tel. +370 683 39885
el. paštas saulute.cepaitiene@lsmuni.lt

     

Rodyti viską