Stambiųjų žemaitukų kūrimasis prasidėjo XIX a. pabaigoje. 1891 m. „Raseinių draugija darbinio ir kinkomojo arklio veislių platinimui skatinti“ pradėjo didelį dėmesį kreipti į kinkomą stambesnio tipo arklių. Nuo 1941 m. žinios apie senojo tipo žemaitukus buvo pateikiamos kartu su vietinių arklių duomenimis. 1946 m. vietinius arklius imta minėti kaip atskiras žemaitukų ir Rytų Lietuvos važiuojamųjų arklių veislines grupes. 1949 m. Rytų Lietuvos važiuojamieji arkliai kartu su žemaitukais gavo bendrą Žemaičių veislės pavadinimą, išskiriant senąjį ir sustambintą tipus. Nuo 1985 m. jie vadinami ne Žemaičių veislės arkliais, o stambiaisiais žemaitukais. Į kilmės knygas įrašomi nuo 1948 m. kaip vietinė arklių veislė. Pirmoji žemaičių veislės arklių valstybinė kilmės knyga išleista 1959 m.
