Pradžia » Gyvūnai » Bitės » Vietinės bitės » Vietinės bitės

Content

Vietinės bitės


Mažėjant miškams ir natūralioms ganykloms, keičiantis medunešio sąlygoms, vietinės bitės nespėjo prisitaikyti, sumažėjo jų produktyvumas ir iškilo grėsmė rasei visiškai išnykti. Todėl 1971 m. buvo patikslintos draustinio ribos, o nuo 1974 m. Lietuvos žemdirbystės institutui buvo pavesta metodiškai vadovauti veislininkystės darbui, siekiant išlaikyti vietines bites. LŽI Bitininkystės skyriuje buvo laikomos 22 vietinių bičių šeimos, vietinėms bitėms atpažinti buvo atliekamas bičių šeimų bonitavimas pagal morfologinius požymius bei biologines-ūkines savybes. Gryninant vietines bites, buvo planuojama kas treji metai panaudoti dirbtinį bičių motinų apvaisinimą ir skatinti vietinių bičių produkcijos apskaitą, tačiau visi šie darbai nutrūko.

2017 - 2019 metais buvo įgyvendinamas projektas "LIETUVOS VIETINIŲ BIČIŲ APIS MELLIFERA MELLIFERA GENOFONDO IŠLIKIMO GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS" (projekto vadovė dr. Laima Blažytė-Čereškienė). Tyrime pateikti trijų metų laikotarpiu (2017 - 2019) atlikti darbai ir gautų rezultatų aptarimas. Temos vykdymo metu buvo išanalizuota ir įvertinta Lietuvos vietinių bičių Apis mellifera mellifera genofondo išlikimo galimybė.

Genetinės analizės metu nustatyta, kad įvežtinių porūšių bičių motininių linijų genetinė įvairovė (išskyrus 1A.m.x buckfastbičių šeimą) labai nedidelė ir filogenetiškai itin gerai atsiskiria nuo A. m. melliferaporūšio bičių. Nors tyrimo metu gautais rezultatais nustatyta, kad didžioji dalis vietinės bitės populiacijos Lietuvoje savo morfometrinėmis charakteristikomis skiriasi nuo Vakarų Europos vietinių bičių, tačiau genetinės analizės duomenys parodė, kad natūralioje Lietuvos medunešės bitės populiacijoje, išlikusioje bitynuose, kuriuose bitininkaujama tradiciškai – gaudant spiečius ir nekeičiant motinų – ženkli dalis (45,3 %) motininių linijų priklauso vietinio medunešės bitės porūšio A.m.mellifera genofondui.

Pateikti konkretūs pasiūlymai, kokios priemonės gali būti taikomos atkuriant ir išsaugant Lietuvos vietinę bitę. Tyrime nustatyta, kad MLT1 haplotipas galėtų būti pagrindu Lietuvos vietinių bičių populiacijos atkūrimui, o kiti retesni ir unikalūs Lietuvoje aptikti motininių linijų haplotipai aptikti Karšuvos girios ir Molėtų rajono (Kamastos kraštovaizdžio draustinio) vietinių bičių populiacijose galėtų būti naudojami, ateityje išsaugant atkuriamos Lietuvos vietinių bičių populiacijos genetinę įvairovę.

Tikimės, kad remiantis atliktais tyrimais ir pasiūlymais bus galima atkurti ir toliau plėtoti Lietuvos vietinę Apis mellifera mellifera bitę.


Dalintis nuoroda

     

 Galerija (1)

Apis mellifera mellifera
Apis mellifera mellifera