1992 m. birželio mėn. 11 d. Rio de Žaneire pasirašiusi Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvenciją, kurią Seimas ratifikavo 1995 m. liepos mėn. 3 d. nutarimu Nr. 1-985, Lietuva įsipareigojo saugoti savo genetinius išteklius. Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo Nr. 1-384, priimto 1994 m. vasario mėn. 8 d., trečiasis straipsnis nurodo, kad vienas iš pagrindinių gyvulių veislininkystės uždavinių yra saugoti ir gerinti Lietuvos gyvulių veisles ir jų genofondą.

1993 – 1996 m. buvo surengtos išlikusių gyvulių paieškos ekspedicijos į nuošalias šalies vietoves. Iš gyventojų surinkti, supirkti vietinių kiaulių paršeliai, iš Vilniaus žirgyno ir pavienių asmenų – žemaitukų veislės arkliai, suformuotos vietinių kiaulių, žemaitukų arklių ir vietinių šiurkščiavilnių avių, šėmų bei baltnugarių galvijų bandos Gyvulininkystės institute. Vištinių žąsų buvo likę tik užsienio šalių paukščių kolekcijose. Iš jų nupirkus ir parvežus šių paukščių kiaušinių, Gyvulininkystės institute pavyko atkurti vištinių žąsų pulką.

Prof. J. Kuosos dėka suformuotos šėmų ir baltnugarių karvių bandos LVA Praktinio mokymo ir bandymų centre, atrinkti buliukai į veislininkystės įmones, ekspedicijų metu atrinkti tipiniai gyvuliai ir pradėtas vesti atskiras šėmų ir baltnugarių galvijų registras.

1995 m. Vidurio ir Rytų Europos šalių FAO misijos konferencijoje senosios veislės: žemaitukų arklių veislė, baltnugariai ir šėmi galvijai, Lietuvos vietinės kiaulės, vietinės šiurkščiavilnės avys, vištinės žąsys pripažintos saugotinomis tarptautiniu mastu ir yra įtrauktos į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką, įsteigtą prie FAO (Tarptautinė maisto ir žemės ūkio organizacija).

1995 m. gruodžio mėn. 21 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 766 buvo sudaryta Žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių saugojimo koordinavimo taryba. Paskirtas nacionalinis koordinatorius Lietuvoje, kuris nuolatos palaiko ryšius su FAO, koordinuojančia genetinių išteklių išsaugojimą, racionalų panaudojimą bei stebėseną pasauliniu mastu. 1996 m. parengta Lietuvos žemės ūkio gyvūnų veislių išsaugojimo programa.

2000 m. į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką ir katalogą (World Watch List, FAO, Rome, 2000) papildomai įtrauktos ir XX a. sukurtos veislės: stambieji žemaitukai, Lietuvos sunkieji arkliai, senojo genotipo Lietuvos juodmargiai (olandiško tipo) ir žalieji galvijai (daniško genotipo), senojo genotipo Lietuvos baltosios kiaulės, Lietuvos juodgalvės avys. Lietuvos ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai saugomi pagal Jungtinių Tautų FAO Globalinę žemės ūkio gyvūnų įvairovės strategiją, saugojimo darbą reglamentuoja Tarybos Reglamentas Nr. 870/2004.

Jau nuo 2004 m. yra vykdoma Lietuvos kaimo plėtros programos priemonė „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, pagal kurią gyvulių augintojams yra skiriamos išmokos už dalyvavimą programoje „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“. Paramos tikslas - skatinti laikyti ir veisti nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulius.

2007 metais Šveicarijoje buvo pasirašyta Interlaken deklaracija, tarp 169 ją pasirašiusių šalių buvo ir Lietuva. Ši deklaracija kviečia mobilizuoti pakankamus finansinius resursus bei ilgalaikę paramą nacionalinėms ir tarptautinėms gyvūnų genetinių išteklių saugojimo programoms.

2007 m. birželio 26 d. Nr. X-1207 buvo patvirtintas tautinio paveldo produktų įstatymas, kuris užtikrina tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, įgalina išsaugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį, suteikus jai šiuolaikinį reikšmingumą. Į šio įstatymo tautinio paveldo produktų sąrašą yra įtrauktos ir tradicinės gyvūnų veislės – nacionalinės senosios gyvūnų veislės. Tradicinėmis gyvūnų veislėmis pripažįstamos gyvūnų veislės, kurios yra saugotinos pagal Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-58, ir kurių visų organizmo paveldėtų faktorių visuma susiformavo dėl selekcijos, aplinkos, laiko sąveikos ir išlaikė veislės susiformavimo pradžioje turėtą genotipą.

2008 m. patvirtinta naujai paruošta Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programa, kurios tikslas – kintančios aplinkos sąlygomis užtikrinti ūkinių gyvūnų genetinių išteklių kaupimą, tyrimą, racionalų ir tausų naudojimą, apsaugoti juos nuo nykimo, sudaryti palankias sąlygas ūkinių gyvūnų rūšių evoliucijai, užtikrinti populiacijų tvarumą.

2008 m. pabaigoje buvo įkurtas Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras – LVA Gyvulininkystės instituto padalinys.