Manoma, kad žemaitukai yra kilę iš Rytų stepių tarpanų, į Lietuvos teritoriją patekusių kartu su indoeuropiečiais maždaug prieš 5 tūkst. metų. Kadangi lietuviai ilgą laiką turėjo vienintelę arklių veislę, manoma, kad todėl jos pavadinimas atsirado vėliau už pačią veislę ir yra kilęs nuo Žemaitijos vietovardžio. Daugybę kartų lietuvių ir žemaičių kariuomenė su žemaitukais apgynė savo ir kaimyninių tautų laisvę. Žemaitukų veislė laikoma svarbia lietuvių etninio kultūros paveldo dalimi. Žemaitukai yra ties išnykimo riba, auginami tik Lietuvoje. 2007 m. populiaciją sudarė 293 žemaitukai, iš jų 34 veisliniai eržilai, 108 veislinės kumelės ir prieauglis.
Istoriškumas
Žemaitukų arklių veislė yra viena seniausių veislių Europoje, žinoma nuo VI-VII a., o jau XIII-XIV a. garsėjo pasaulyje kaip geriausia žirgų veislė kovose. Žemaitukai yra seniausias gyvasis tautinis palikimas.
Kilmė, paplitimas
Manoma, kad žemaitukai yra kilę iš Rytų stepių tarpanų, į Lietuvos teritoriją patekusių kartu su indoeuropiečiais maždaug prieš 5 tūkst. metų. Kadangi lietuviai ilgą laiką turėjo vienintelę arklių veislę, manoma, kad todėl jos pavadinimas atsirado vėliau už pačią veislę ir yra kilęs nuo Žemaitijos vietovardžio. Daugybę kartų lietuvių ir žemaičių kariuomenė su žemaitukais apgynė savo ir kaimyninių tautų laisvę. Žemaitukų veislė laikoma svarbia lietuvių etninio kultūros paveldo dalimi. Žemaitukai yra ties išnykimo riba, auginami tik Lietuvoje. 2007 m. populiaciją sudarė 293 žemaitukai, iš jų 34 veisliniai eržilai, 108 veislinės kumelės ir prieauglis.
Charakteristika, specifiškumas
Žemaitukai yra universalūs ponių (mažųjų arklių) klasės žirgai. Jų ūgis ties gogu nuo 128 iki 142 cm, svoris - 360-420 kg, krūtinės apimtis - nuo 154 iki 187 cm, įstrižas liemens ilgis - 136-148 cm, plaštakos apimtis - 17-19 cm. Žemaitukai yra gana masyvaus kūno, tačiau plonos, tvirtos kojos. Energingas temperamentas suteikia šiam žirgui manevringumo, judrumo. Žemaitukams būdingi eksterjero požymiai: galva maža, sausa, žemyn smailėjanti, su plačia kakta. Tiesaus profilio, akys išraiškingos, guvios; ausys mažos, stačios, judrios. Visi ankstesni žemaitukų tyrinėtojai pažymi, kad žemaitukų arklių kaklas trumpas, tačiau daugumos dabartinių žemaitukų jis yra vidutinio ilgio, platus, raumeningas, eržilų - su riebaline ketera. Gogas neaukštas, bet žymus, neilgas. Krūtinė plati ir gili. Nugara tiesi ir plati, šonkauliai gerai išlenkti ir ilgi, juosmuo tvirtas ir platus; strėnos gražiai apvalios, normaliai nuleistos. Žemaitukų kojos plačios, bet tvirtos ir sausos, be šepetėlių arba jie nedideli. Kanopa nedidelė, beveik apvali, gili. Eisena lengva, plaukianti, judesiai elegantiški, grakštūs, gera risčia ir šuolis. Žemaitukais galima dirbti, važiuoti, jodinėti. Dažniausiai žemaitukai būna bėri be jokių baltų žymių arba su žilute, nedidele žvaigždute kaktoje. Labai mėgiami juodi žemaitukai. Jų veislėje būna apie 20%. Nemažai žemaitukų tarpe yra tamsiai sartų, juodbėrų žirgų ir tik keletas - pelėki, bulani. Žemaitukams nebūdingas keršumas ir didelės baltos žymės. Žemaitukai yra atsparūs ligoms, tvirtos konstitucijos, ypač stiprių kojų, harmoningo kūno sudėjimo, ilgaamžiai, gerai pasisavina pašarus, yra energingi, tačiau nesunkiai valdomi, patiklaus ir linksmo charakterio. Visas šias per šimtmečius genuose įsitvirtinusias savybes jie gerai perduoda savo palikuonims. Virtualus turas - žemaitukai
