Lietuvos juodmargiai galvijai sukurti, vietinius galvijus iš pradžių kryžminant su įvairių veislių, o vėliau - su Olandijos juodmargiais, ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais, dar vėliau mišrūnus veisiant tarpusavyje.
Iki Pirmojo pasaulinio karo didžiausią poveikį vietiniams pietvakarių ir kai kurių vidurio Lietuvos rajonų galvijams padarė Olandijos juodmargiai galvijai. Po karo į šiuos rajonus buvo įvežami daugiausia ostfryzų ir Švedijos juodmargių veislės galvijai. Nuo 1930 m. Olandijos juodmargių kilmės mišrūnai buvo masiškai veisiami tarpusavyje. Be to, Lietuvos juodmargiai buvo masiškai gerinami Olandijos juodmargiais. Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 m. Tuo metu juodmargiai galvijai buvo dar nepakankamai produktyvūs, liesapieniai, turėjo daug eksterjero trūkumų. Šitiems trūkumams pašalinti 6-tojo dešimtmečio antroje pusėje vėl įvežti Olandijos juodmargiai. Taip intensyvios selekcijos pagrindu, panaudojant Olandijos juodmargius, buvo suformuotas naujas juodmargių galvijų genotipas. Lietuvos juodmargius galvijus, kaip atvirą populiaciją, ir toliau gerinant kitų produktyvių (daugiausia holšteinų) veislių buliais senasis olandiškas genotipas buvo nustelbtas ir veislė, nors ir išlaikė Lietuvos juodmargių pavadinimą, suartėjo su holšteinų veisle. Virtualus turas - vietinių veislių galvijai
