Šėmi galvijai XVI a. sudarė apie 6 proc. visų minimų galvijų. Tad šėmi galvijai buvo auginami rečiau, tačiau paplitę visoje Lietuvoje. Lietuvos šėmi galvijai gryniausi išliko Vilniaus gubernijose. Apie 1927-1928 metus, vietinių veislių karvės pradedamos skirstyti plačiau, vietinės veislės išskiriant į dvylas, palšas, pilkas, žalas, juodmarges ir kitas, o jau nuo 1930 m. atskirai pradėta minėti vietinė šėmų galvijų veislė. Tačiau dėl ilgalaikio stichiško gerinimo įvairių juodmargių bei žalmargių veislių buliais, dėl masiško brokavimo iš didelių ūkių bankų, dėl netinkamos spalvos, neatsižvelgiant į produktyvumą, ir dėl daugelio ekonominių veiksnių ši veislė atsidūrė ant išnykimo ribos. Virtualus turas - vietinių veislių galvijai
Dalintis nuoroda
Galerija (5)
