2019 m. spalio 31 d. LSMU Gyvulininkystės institute buvo surengta konferencija „Lietuvos trakėnų veislės žirgų selekcinio proceso įvertinimas“, kurią organizavo LSMU Gyvulininkystės intitutas, konferenciją rėmė LR Žemės ūkio ministerija.
Poreikis nagrinėti trakėnų žirgų selekcinių procesų temą atsirado dėl susiklosčiuosios šios veislės žirgų populiacijos padėties Lietuvos arklininkystės kontekste. Takėnų populiacija paskutiniaisiais metais mažėja, kai tuo tarpu lietuviškosios kilmės trakėnai yra vis labiau vertinami užsienio rinkoje dėl išsaugotos unikalios trakėnų populiacijos veislinės vertės. Siekiant įvertinti Lietuvos trakėnų populiaciją įvairiais aspektais 2017 – 2018 metais buvo sėkmingai įgyvendintas mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektas „Lietuvos trakėnų (išskiriant senąjį genotipą) veislės žirgų selekcinio proceso įvertinimas“ (2017 m. birželio 14 d. Nr. MT-17-16). Šios konferencijos pagrindinis tikslas buvo įvykdyto projekto metu gautų tyrimo rezultatų bei rekomendacijų viešinimas ir perdavimas visoms su trakėnų ar kitų žirgų veislių veisimu bei propagavimu susijusioms asmenų grupėms, siekiant kelti jų kvalifikaciją bei selekcinio darbo kokybę ir profesionalumą.
Pristatyti trakėnų veislės žirgų selekcinę programą vykdančią Lietuvos trakėnų veislės žirgų augintojų asociaciją buvo pakviesta asociacijos prezidentė Raminta Sakalauskienė. Dalyviai buvo supažindinti su asociacijos istorija, vykdoma veikla, svarbiausiais trakėnų veislės žirgų pasiekimais bei įvertinimais ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu.
LSMU Gyvulininkystės instituto doktorantė Alma Račkauskaitė pristatė šiandieninę trakėnų žirgų populiacijos padėtį Lietuvoje: apibūdino populiacijos kitimo dinamiką, padėtį kitų Lietuvoje veisiamų žirgų veislių aspektu, trakėnų populiacijos strukturinę sandarą, naconalinio žirgyno indėlį veislės palaikymo procese.
Pakviesta ilgametė Nemuno žirgyno zootechnikė Ramunė Jasienė išsamiai kalbėjo apie senąsias trakėnų veislės žirgų linijas, jų kūrimosi eigą, žymiausius eržilus – reproduktorius, taip pat pristatė valstybiniame branduolyje saugomą trakėnų veilės žirgų genofondą.
Konferenciją tęsė A. Račkauskaitė, kuri pristatė imunogenetinių tyrimų analizės rezultatus, kurie liudija trakėnų populiacijos plačią ir įvairią sandarą. Daug išsamesnius ir modernesnius genetinius tyrimus pristatė LSMU GI Letuvos ūkinių gyvūnų apsaugos koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė. Ji taip pat pristatė ir trakėnų žirgų fenotipinių savybių analizės rezultatus ir eržilų įtaką palikuonių paveldimoms savybėms.
Konferencijos dalyviams taip pat buvo suteikta galimybė aptarti trakėnų žirgų selkciniame procese kylančius sunkumus ir galimus jų sprendimus. Po pranešimų pristatymo vyko aktyvi diskusija, kurioje kiekvienas norėjo pasisakyti. Pasikeista nuomonėmis, iškeltos pagrindinės problemos trakėnų žirgų veislininkystėje bei aptarti jų galimi sprendimo būdai. Diskusijoje dalyvavo visos suinteresuotos grupės – veisėjai, asociacijos atstovai, arklininkystės specialistai, mokslininkai. Pagrindiniai sunkumai - kvalifikuotų bei specialiuosius įgudžius turinčių specialistų trūkumas ir informacinės sklaidos trūkumas tarp skirtingų arklių veislininkystėje dalyvaujančių grupių.
Konferencijoje dalyvavo žemės ūkio sektoriuje veikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, skirtingo amžiaus ir išsilavinimo žmonės: Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos ir kitų arklių augintojų asociacijų nariai, trakėnų ir kitų veislių žirgų augintojai, veisėjai, ūkininkai, UAB „Lietuvos žirgyno“ atstovai, LSMU Gyvulininkystės instituto, Veterinarijos akademijos ir kitų žemės ūkio krypties institucijų specialistai, LR Žemės ūkio ministerijos atstovas.
